Kolumbietis Heberis Sarria: „kava – tai mūsų gyvenimas“

Kolumbietis Heberis Sarria: „kava – tai mūsų gyvenimas“

Kolumbijos kava visame pasaulyje vertinama už savitą ir išgrynintą skonį, o didžioji jos dalis užauginama mažose šeimyninėse plantacijose. Kaip tik tokia yra CAFÉ SARRIA. Jos šeimininkas Heberis Sarria yra jau trečios kartos atstovas, tęsiantis savo tėvų ir senelių kavos verslą. Pats savarankiškai kavos plantacijai kolumbietis vadovauja jau 22 metus. H. Sarria neseniai svečiavosi Lietuvoje ir apsilankė „Technorama“ parduotuvėje įsikūrusią kavinę „Viskas skaniai kavai“. Jis sutiko pasidalyti savo kavos auginimo ir skonio paslaptimis, pasakojo ir apie verslo Kolumbijoje subtilybes, lietuvių ir kolumbiečių skirtumus.


Kolumbijos vardą Lietuvoje garsina du žmonės – buvęs Bogotos meras Antanas Mockus ir Jurgis Dižiulis, grupės „In Culto“ lyderis. Tai linksmi, atviri ir labai kūrybiški žmonės. Sakykite, ar likusieji kolumbiečiai yra tokie patys šaunūs?

Jeigu paklausite kolumbiečių, ką jie žino apie Lietuvą, jie greičiausiai nieko negalės pasakyti. Esate mums tolima ir egzotiška šalis – ne mažiau, nei jums Kolumbija. Nemanau, kad toks nežinojimas yra blogas dalykas. Juk dažniausiai žmonės pradeda kalbėti apie kitas šalis tik tuomet, kai ten vyksta labai blogi dalykai.

Bene svarbiausias bruožas, kuris leidžia atpažinti kolumbietį, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jį sutiktum, – tai humoro jausmas. Mes labai pozityvūs ir nuolat juokaujame. Net pačiose sudėtingiausiose situacijose stengiamės rasti kažką, iš ko būtų galima pasijuokti. Sakyčiau, kad juokas – nacionalinė Kolumbijos vertybė: kiekvieną sekmadienį per televiziją rodoma dvejų valandų laida, kurioje žmonės pasakoja juokus. Ji be pertraukų eina jau 45 metus. Tai daug ką pasako apie mūsų šalį. Nėra kada liūdėti, nes problemų ir bėdų, iš kurių reikia pasijuokti, visada bus užtektinai.

Ar tiesa, kad Kolumbijoje auga du milijardai kavamedžių?

Kava į Kolumbiją atkeliavo taip seniai, kad niekas nebežino, kada tai įvyko. Pasakojama, kad dėl jos išplitimo kalti Jėzuitų kunigai, kurie dar XVII a. atgailai už padarytas nuodėmes liepdavo sodinti kavamedžius. Vieną medelį – už mažą, dešimt – už didelę nuodėmę…

Norint suvokti kavos mastą Kolumbijoje, pakanka vieno skaičiaus – ją mūsų šalyje augina 550 tūkst. šeimų. Su kavos pramone tiesiogiai arba netiesiogiai susiję dar du milijonai žmonių. Kava – didžiausias Kolumbijos darbdavys. Tai valstybė – valstybėje.

Kokia Kolumbijos kavos sėkmės priežastis?

Manau, kad jį lemia gyvenimo būdas. Mūsų ūkininkams labai rūpi kavos kokybė. Kiekvienas stengiasi išauginti pačias geriausias pupeles. Tai draugiška bendruomenė: visi atvirai dalijasi patirtimi ir neslepia sėkmės paslapčių. Galiu nedvejodamas kreiptis į bet kurį kolegą ir paklausti, kaip jam pavyko išauginti tokį puikų derlių, ir jis man viską papasakos.

Visi supranta, kad pavieniui nieko nepasieksime. Kavos auginimo kartelė yra tokia aukšta, kad ją galima drąsiai lyginti su vyno pramonės standartais. Esminis skirtumas – ekonominė nauda, kurią gauna vyno gamintojai yra nepalyginamai didesnė nei kavos ūkių. Tad, jei mūsų nesietų bendruomenės ryšiai, paprasčiausiai neišgyventume.

Kokį vaidmenį kava vaidina kolumbiečio gyvenime?

Kava – tai geriausias pretekstas susitikti ir pabendrauti. Kai noriu kažką pasakyti kitam žmogui, pakviečiu jį puodeliui kavos. Mes mėgaujamės kava, ir tai atsispindi mūsų bendravime. Kava sutelkia šeimas ir bičiulius, aplink ją sukasi visas gyvenimas.

Kokią kavą geria kolumbiečiai?

Kavą geriame nuo pat vaikystės. Europiečiai apstulbsta sužinoję, kad pradėjau tai daryti tada, kai man buvo penkeri ar šešeri metai. Pas mus dominuoja filtruota kava. Espresas, kapučinas, latė kava – tai nauji gėrimai, kurie į Kolumbiją atkeliavo prieš kelis dešimtmečius kartu su globalia kavos gėrimo mada.

Gyvenimas kavos plantacijoje prasideda labai anksti – mano mamai tekdavo keltis trečią valandą ryto, vaikai pabusdavome apie šeštą. Kiekviena diena prasidėdavo virtuvėje, gurkšnojant kavą, o tada žmonės išsiskirstydavo – kas į darbus, kas į mokyklą. Septintą valandą vakaro visi eidavo miegoti. Nuo neatmenamų laikų kava reguliuoja dienos ritmą.

O kokį kavos gėrimą jūs pats labiausiai mėgstate?

Man labiausiai patinka ta, kurią geriu nuo vaikystės, – filtruota kava. Manau, kad toks virimo būdas leidžia geriau pajusti natūralų mūsų kavos skonį: vaisių ir šokolado natas. Dažniausiai kavą geriame vieną. Tačiau Kolumbijoje mėgstame kukurūzų duoną, kurią pagardiname sūriu. Manau, ši duona būtų populiari ir Europoje, nes turistai, kurie kartu su manimi lankėsi Kolumbijoje, ją dievina.

Lietuvoje jūs nebe pirmą kartą. Ar teko mėginti lietuvišką virtuvę, kas įsiminė?

Šį kartą į Klaipėdą atvykau tikslingai verslo reikalais. Džiaugiuosi būdamas Lietuvoje turėti galimybę apsilankyti “Technoramos parduotuvėje įsikūrusią gurmanišką kavinę „Viskas skaniai kavai“ ir apmokyti jos darbuotojus ruošti šviežią kolumbietišką kavą. Čia dirba tikri kavos žinovai, tad man ypatingai džiugu, kad net ir buities technikos parduotuvių tinklas kavai, jos kokybei ir skanavimams vietoje teikia išskirtinį dėmesį, o nuo šiol mano plantacijoje užaugintos CAFÉ SARRIA kavos bus galima įsigyti visose tinklo parduotuvėse.

Atsitraukus nuo verslo, visada įdomu patyrinėti ir lietuvišką virtuvę, o mėgstamiausia man – jūsų duona ir gira. Kolumbijoje turime į jūsų girą labai panašų gėrimą, kurį mes, indėnai, gaminame iš kukurūzų, gal todėl ji man atrodo tokio artimo ir mėgstamo skonio. Praėjusį kartą, kai buvau Lietuvoje, išbandžiau ir cepelinus. Jie neblogi, bet šio patiekalo skonis vis tiek nublanko prieš girą. Ją galėčiau gerti kiekvieną dieną.

Cafesarria.com nuotr.

Esate visame pasaulyje žinomos Sarria šeimos kavos ūkio atstovas. Koks buvo jūsų kelias į sėkmę?

Kavos ūkis – nuolatinis, daug laiko ir pastangų reikalaujantis iššūkis. Su kava pradėjau savarankiškai dirbti prieš 22 metus, tačiau pirmasis bandymas baigėsi nesėkme. Tuo metu politinė situacija Kolumbijoje buvo nepalanki – niekas negalėjo suprasti, kodėl noriu parduoti kavą iš nedidelės, šeimyninės kavos plantacijos. Laimei, po dešimtmečio padėtis pasikeitė, pavyko užmegzti pastovius eksporto kanalus. Taip pat ir su Lietuva. (čia SARRIA kava tiekiama jau beveik 10 metų). Taip atsirado galimybė plėsti kavos auginimo verslą, kuriame šiuo metu dirba 30–45 žmonės.

Mano darbuotojai turi daugiau patirties nei aš, todėl suteikiu jiems veiksmų laisvę. Man tikslas – išauginti vadovus, sugebančius savarankiškai valdyti verslą. Kavos versle neįmanoma dirbti fiksuotu grafiku, nuo 9.00 iki 17.00 val., o paskui grįžti namo ir apie nieką negalvoti. Todėl man labai pasisekė, kad mano darbuotojai galvoja ir jaučiasi taip pat, kaip aš – kai darbas kelia džiaugsmą, jis tampa tavo gyvenimu, o tada anksčiau ar vėliau atneša finansinę sėkmę. Man malonu, kai matau, kad darbuotojai gali įsigyti automobilį, išleisti vaikus į gerą mokyklą ir jiems nieko netrūksta. Į pasaulį orientuotas verslo modelis, kurį mums kartu pavyko sukurti, leidžia kelti gyvenimo lygį. Tai – išties didelė paspirtis vietos bendruomenei.

Kalbant apie mūsų gaminamos kavos CAFÉ SARRIA specifiką, pupeles nokinantys medžiai auga 1750 metrų aukštyje virš jūros lygio, raudoname vulkaniniame Popajanos plokščiakalnio dirvožemyje, kur vidutinė temperatūra nenusileidžia žemiau 18 °C, bet neviršija 21 °C ribos. Tam kad būtų kruopščiai atrenkamos tik prinokusios uogos, jos skinamos tik rankomis. Taip renkant atrenkamos geriausios kavos pupelės. Derlius imamas du kartus per metus, pirmąkart balandžio, kitą – spalio mėnesį.

Kuo kavos auginimas Kolumbijoje skiriasi nuo kitų šalių, pavyzdžiui, Brazilijos?

Kolumbijos ir Brazilijos kavos industrija skiriasi kaip diena nuo nakties. Brazilijoje 90 proc. kavos užauginama milžiniškose plantacijose, pramoniniu būdu. Ūkiai tokie dideli, kad jų nebeįmanoma prižiūrėti tradiciniais metodais. Trąšos ir chemikalai purškiami tiesiai iš lėktuvų. Tai didelis verslas, kuriame svarbiausia – pinigai.

Kolumbijos gamta labai palanki kavos auginimui. Tačiau tai, kas tinka kavai, ne visada paranku pramoninei žemdirbystei, todėl mus turime daugybę mažų šeimyninių ūkių. Geras pavyzdys – mano teta. Ji yra 65 metų amžiaus ir turi vieno hektaro ūkį, apsodintą kavamedžiais. Ji be perstojo kalba apie kavą. O juk tai visai mažas ūkelis! Tiek meilės ir optimizmo, kiek ji įdeda į savo darbą, niekada nesulauks nė viena pramoninė plantacija. Ji nesijaučia maža ir neturtinga. Maži ūkiai daug kam asocijuoja su vargais, nepritekliais ir neišnaudotomis galimybėmis. Manau, kad tai klaidingas požiūris. Vargšas – ne tas, kuris neturi daug pinigų, o tas, kuriam jų nuolat negana.

Mačiau daug vargšų, kurie prisistatė namų ir apsistatė automobiliais. Jie nori vis daugiau ir daugiau. Mano pusbrolis, kuris turi du hektarus ir augina keturis vaikus, mane užjaučia, kad mano ūkis per didelis. Jis teisus, nes aš nebegaliu jam atiduoti tiek širdies, kiek jis skiria savam.

Kaip geriausia virti SARRIA kavą, kad jis atskleistų visą savo skonį?

Originalią CAFÉ SARRIA geriausia ruošti per filtrą bei gerti be pieno ir cukraus. Ši kava pasižymi labai minkštu skoniu, kurio nereikėtų užgožti jokiais priedais. Ji gaminama iš pačios aukščiausios kokybės pupelių, todėl jos tik švelniai paskrudinamos. Pamatę tamsią, smarkiai skrudintą kavą, visada galite įtarti, kad ji pagaminta iš prastesnių žaliavų, nes taip galima paslėpti jų trūkumus.

CAFÉ SARRIA naudojame tik geriausias arabikos pupeles, todėl galime sau leisti lengvą skrudinimą, kuris išryškina jos skonį ir privalumus. Kolumbija – didžiausia kokybiškos kavos eksportuotoja. Kiekviena kavos partija yra atidžiai tikrinama ir vertinama. Leidimą išvežti iš šalies gauna tik aukščiausios kokybės pupelės, todėl užpildyti rinką pigia, bet prasta kava mes paprasčiausiai neturime galimybių. Į Lietuvą tiekiame tik šviežaus skrudinimo kavos pupeles. Skrudiname kas mėnesį.

Ką patartumėte ir palinkėtumėte kavos mėgėjams Lietuvoje?

Visų pirma palinkėčiau vengti prastos kavos. Ne tik todėl, kad ji nesuteiks jums galimybės pasimėgauti tikru gėrimo skoniu. Kavos rinkoje dominuoja dideli tiekėjai ir perdirbėjai. Natūralu, kad jie nori gauti maksimalų pelną. Tokia jau didelio verslo prigimtis. Stambioms kompanijoms paranku pirkti pigiausią žaliavą, kuri atitinka minimalius masinės gamybos standartus. Mažiems ūkiams sunku atsilaikyti prieš supirkėjų spaudimą, ir labai dažnai jie priversti atiduoti derlių pusvelčiui; kokybiškų pupelių supirkėjų, galinčių pasiūlyti teisingą kainą, nėra daug.

Atvykęs į Švediją patyriau, kaip nelengva dirbti kavos rinkoje, kai esi mažas ir nežaidi pagal nusistovėjusias taisykles. Žalios kavos pupelės, kurias pasiūliau perdirbėjams, jiems pasirodė per brangios – kaina buvo svarbesnė už kokybę. Įsitvirtinti pavyko tik tada, kai pupeles pradėjome skrudinti patys, bet praėjo keli metai, kol suradome ištikimų, mūsų kavą mėgstančių pirkėjų ratą ir pradėjome dirbti be nuostolių. Tikiu, kad vis daugiau CAFÉ SARRIA gerbėjų atsiras ir Lietuvoje. Todėl aš čia ir dėkoju TECHNORAMAI už galimybę pasidalinti savo mintimis.

COMMENTS