Kaip išsirinkti televizorių?

Kaip išsirinkti televizorių?

Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis televizorių? Šis pirkėjo gidas supažindins su naujausiomis televizijos technikos technologijomis ir paaiškins, į ką atkreipti dėmesį renkantis naują modelį.

Televizoriaus dydis

Svarbiausias kriterijus, į kurį turime atsižvelgti rinkdamiesi televizoriaus dydį – tai atstumas, kuriuo įprastai žiūrime TV laidas, sporto transliacijas ar filmų įrašus. Mat nuotolis lemia matomo vaizdo kokybę ir mūsų patiriamus pojūčius. Žiūrint į didelį ekraną iš per daug arti, vaizdas subyra į pavienius kvadratėlius, o stebint transliacijas iš didelio nuotolio, sunku pasijusti rodomo veiksmo dalimi.

Pirkdami įrenginį galime vadovautis paprasta taisykle – atstumas iki televizoriaus turėtų būti bent 1,5 karto didesnis už jo ekrano įstrižainę (t.y. nuotolį tarp labiausiai nutolusių ekrano kampų), tačiau neturėtų jos viršyti daugiau nei 3 kartus. Pavyzdžiui, į 32 colių (81 cm) įstrižainės ekraną geriausia žiūrėti 1,2 – 2,40 metro atstumu, o optimalus nuotolis iki 50 colių (127 cm) televizoriaus siekia 1,9 – 3,8 metro.

Įstrižainė Mažiausias nuotolis Didžiausias nuotolis
19″ (48 cm) 0,7 m 1,4 m
26″ (66 cm) 1,0 m 2,0 m
32″ (81 cm) 1,2 m 2,4 m
40″ (101 cm) 1,5 m 3,0 m
42″ (107 cm) 1,6 m 3,2 m
48″ (117 cm) 1,8 m 3,5 m
50″ (127 cm) 1,9 m 3,8 m
55″ (140 cm) 2,1 m 4,2 m
60″ (152 cm) 2,3 m 4,6 m
65″ (165 cm) 2,5 m 5,0 m
75″ (190 cm) 2,9 m 5,7 m
85″ (216 cm) 3,2 m 6,5 m

Rinkdamiesi televizorių taip pat atkreipkime dėmesį į įrenginio korpusą, ekraną juosiantį rėmelį bei stovo formą. Žvilgtelėję į techninėse charakteristikose nurodomus prietaiso matmenis, įsitikinkime, kad televizorius tikrai tilps jam parinktoje kambario vietoje. Planuojame įrenginį pakabinti ant sienos? Tuomet pasidomėkime, ar mūsų pasirinktas modelis palaiko universalų VESA tvirtinimo standartą.

Ekrano raiška: „Full HD“ ar 4K?

Ekrano raiška – tai parametras, kuris nusako televizoriaus rodomo vaizdo detalumą. Jis išreiškiamas horizontaliai ir vertikaliai ekrane rodomų taškelių skaičiumi. Gamintojai pirkėjams šiuo metu dažniausiai siūlo modelius su aukštos raiškos (FHD arba „Full HD“) ir ypatingai aukštos 4K raiškos (UHD, „Ultra HD“) ekranais:

– „Full HD“ ekrano raiška siekia 1920×1080 taškų. Jį turinčio televizoriaus rodomas vaizdas atitinka 2 megapikselių raiškos nuotrauką. „Full HD“ puikiai tinka DVD ir „Blu-ray“ filmų peržiūrai, aukštos raiškos „YouTube“ filmukams, SD ir HD televizijos transliacijoms bei žaidimų konsolėms.

–  UHD ekranai, gali rodyti net keturis kartus detalesnį vaizdą nei „Full HD“ modeliai (3840×2160 taškų). Jų privalumai atsiskleidžia didelės įstrižainės televizoriuose, mat taškeliai, iš kurių sudarytas vaizdas yra tokie mažyčiai, kad jų neįmanoma įžiūrėti net žiūrint į ekraną nedideliu atstumu. Televizorius perkame daugeliui metų, todėl įsigiję UHD modelį galėsime būti tikri, kad jis ilgai nepasens. Tačiau kol kas 4K raiškos vaizdų, galinčių pilnai išnaudoti UHD televizorių galimybes, yra palyginti mažai.

Ekrano tipas: LED ar OLED?

Šiuo metu rinkoje dominuoja vadinamieji LED televizoriai – tai LCD ekranus turintys modeliai, naudojantys LED foninio apšvietimo sistemas. LED pavadinimas buvo parinktas, siekiant atskirti įrenginius nuo ankstesnės kartos LCD televizorių, kurie apšvietimui naudojo liuminiscencines lempas. Prieš kelerius metus taip pat pasirodė pirmieji OLED modeliai. Tačiau šie įrenginiai kol kas yra gerokai brangesni už LED technologiją naudojančius konkurentus. Kuo ypatingi LED ir OLED televizoriai? Kokie jų privalumai ir trūkumai?

LED televizorių ekranai sudaryti iš kelių sluoksnių: šviesos pralaidumą reguliuojančios skystųjų kristalų panelės bei šviesą skleidžiančių LED elementų. Ši technologija leidžia gamintojams kurti palyginti nebrangius, bet kokybišką vaizdą atkuriančius televizorius. LED įrenginiai turi trūkumų: jiems sunkiau sekasi atkurti tamsius juodos spalvos pustonius, be to, greitai judantys vaizdai pigesnių modelių ekranuose gali gali šiek tiek trūkčioti. Laimei, gamintojams jau pavyko pašalinti daugumą LED technologijos trūkumų – naujausi aukštos ir vidutinės klasės televizoriai sugeba atkurti labai tikroviškai atrodančią spalvų gamą ir rodo sklandų judantį vaizdą.

LED foninis apšvietimas būna dviejų rūšių – zoninis ir kraštinių. Kraštinių apšvietimą naudojantys LED televizoriai paprastai yra plonesni nei zoninį apšvietimą turintys modeliai. Tačiau pastarieji garantuoja tolygesnį vaizdo šviesumą ir suteikia galimybę autonomiškai reguliuoti jo kontrastingumą skirtingose ekrano vietose. Zoninio LED apšvietimo privalumai ypač išryškėja didelės įstrižainės (nuo 65″) televizoriuose.

OLED ekranai yra sudaryti iš skirtingų spalvų šviesą skleidžiančių elementų, kuriems nereikalingas papildomas apšvietimas. Tokie televizoriai yra ypatingai ploni, vartoja mažiau elektros energijos ir atkuria patį kontrastingiausią, sodriomis spalvomis pasižymintį vaizdą. OLED technologijos ekranai jau senokai naudojami mobiliuosiuose telefonuose, tačiau gamintojai tik neseniai išmoko gaminti didelės įstrižainės prietaisus. Todėl OLED televizorių kainos kol kas yra gerokai didesnės už LED modelių.

Tiesus ar lenktas televizorius?

Lenktus ekranus turintys modeliai padeda sukoncentruoti dėmesį į rodomą vaizdą ir pasijusti veiksmo dalyviu. Tačiau norint patirti šį efektą, reikalingas didelės įstrižainės televizorius. Jeigu žiūrėdami televizorių esame įpratę užsiimti kitais darbais arba planuojame kabinti įrenginį ant sienos, verta rinktis tiesų ekraną turintį modelį.

Vaizdo apdorojimo sparta

Vaizdas, kurį matome televizoriaus ekrane – tai greitai vienas kitą keičiančių nejudančių paveikslėlių seka. Jie mirga taip greitai, kad atsiranda judesio iliuzija. Kuo paveikslių daugiau, tuo vaizdas ryškesnis ir sklandesnis. Tradiciškai vaizdo apdorojimo sparta buvo matuoja hercais (Hz), nurodant per sekundę ekrane parodomų kadrų skaičių. Absoliuti dauguma Europos rinkoms skirtų LED televizorių turi ekranus, kurių vaizdo apdorojimo sparta siekia 50 arba 100 hercų (Hz). Kai kurie „Full HD“ raiškos ekranai gali pasigirti 200 Hz vaizdo apdorojimo sparta.

Rodomo vaizdo kokybė priklauso ne tik nuo televizoriaus galimybių, bet ir nuo vaizdo signalą į jį siunčiančių įrenginių. Televizijos operatoriai, DVD bei „Blu-ray“ leistuvai ar žaidimų konsolės vaizdo duomenis siunčia 25 – 50 Hz dažniu (prijungus JAV naudojamą vaizdo standartą palaikančius prietaisus, dažnis pakyla iki 30 arba 60 Hz). Trūkstamus kadrus televizorius sugeneruoja pats, kelis kartus parodydamas tą patį vaizdą, juodą foną arba iš dviejų skirtingų kadrų sukurdamas tarpinį variantą.

Dauguma LED televizorių gamintojų nebenurodo tradicinės vaizdo apdorojimo spartos, o pateikia gerokai didesnius skaičius, kurie atspindi skaitmeniniu būdu pagerinto vaizdo ypatumus. Stiprus skaitmeninis vaizdo pagerinimas, kurio metu yra generuojami tarpiniai kadrai, turi savo privalumų ir trūkumų. Jis leidžia atkurti sklandesnį ir ryškesnį judantį vaizdą. Šis efektas pasiteisina stebint sporto transliacijas, tačiau gali erzinti žiūrint filmus, mat didesnė vaizdo apdorojimo sparta pašalina kino juostai būdingą kadrų kaitos ritmą ir paverčia vaizdą „muilo opera“. Skaitmeninį apdorojimą visada galime atjungti rankiniu būdu, o prireikus – jį įjungti.

Reali vaizdo apdorojimo sparta Samsung LG Sony Philips
Clear Motion Rate Motion Clarity Index MotionFlow Perfect Motion Rate
50 Hz 50 50 100 100
100 100 200 200
100 Hz 200 200 400 400
400 400 800
600 700
200 Hz 700 800 800 1200
800 1000
1000

Vėlavimo laikas

Tai laiko atkarpa, per kurią įrenginio išsiųstas vaizdo signalas parodomas televizoriaus ekrane. Žiūrint TV laidas ar filmus, šis parametras nėra ypatingai svarbus. Tačiau jis ypatingai aktualus kompiuterinių žaidimų mėgėjams. Vėlavimo laiką galima gerokai sumažinti atjungus skaitmeninį vaizdo apdorojimą. Tai padaryti galima televizoriaus valdymo meniu pasirinkus žaidimams skirtą vaizdo atkūrimo režimą (angl. „Game Mode“).

 

Vaizdo kontrastas

Kontrastas nurodo skirtumą tarp šviesiausio balto ir tamsiausio juodo atspalvio. Didelis vaizdo kontrastingumas užtikrina, kad vaizdas ekrane atrodo tikroviškai, ir mes galime lengvai įžiūrėti tiek pačias šviesiausias, tiek ir pačias tamsiausias vaizdo detales. Geras vaizdo kontrastas siekia nuo 3000:1 iki 5000:1. Tačiau gamintojai naudoja skirtingus kontrasto skaičiavimo metodus. Todėl techninėse charakteristikose galima pamatyti gerokai didesnius skaičius, pvz., pvz., 50 000 000:1. Taip žymimas vadinamasis dinaminis kontrastas. Kadangi šio parametro neįmanoma palyginti tarp skirtingų gamintojų modelių, į jį galima nekreipti dėmesio.

Jungčių komplektas

Televizorius – universalus ir daugeliui naudojimo metų skirtas įrenginys. Todėl labai svarbu, kad jis turėtų visiems gyvenimo atvejams skirtą jungčių rinkinį:

– HDMI. Skaitmeninė vaido informacijos perdavimo jungtis. Ją naudoja vaizdo leistuvai, kompiuteriai ir žaidimų konsolės. Ši jungtis vienu metu perduoda vaizdo ir garso informaciją. Naujas televizorius privalo turėti 3 – 4 laisvus HDMI lizdus. Tuomet būsime tikri, kad jų pakaks visiems mūsų turimiems prietaisams.

– Analoginės vaizdo jungtys (komponentinė, komponentinė arba SCART). Jų prireiks tiems, kurie norės prie televizoriaus prijungti senesnės kartos įrenginius, pavyzdžiui VHS vaizdo magnetofonus ar žaidimų konsoles.

– USB lizdai. Juos naudojame išorinėms laikmenoms: kietiesiems diskams bei atmintinėms. Absoliuti naujos kartos televizorių dauguma moka atkurti juose saugomus filmus, muziką bei nuotraukas. Geras televizorius turi 2 ir daugiau USB jungčių.

– Skaitmeninė garso išvestis. Reikalinga išorinei garso sistemai prijungti.

– „Wi-Fi“ ir tinklo lizdas. Prie interneto televizoriai gali jungtis bevieliu ryšiu arba tinklo laidu. Laidas užtikrina stabiliausią ryšį ir garantuoja geriausią internetu transliuojamo vaizdo kokybę, o „Wi-Fi“ patogus tuo, kad nereikia tiesti papildomų kabelių.

– „Bluetooth“ ryšys. Šią bevielio ryšio technologiją garso perdavimui naudoja namų kino garso sistemos.

Atkreipkime dėmesį, kokioje vietoje įmontuoti jungčių lizdai. Jeigu planuojame kabinti televizorių ant sienos, įsitikinime, kad yra pakankamai jungčių korpuso šonuose, nes pakabinus televizorių bus sudėtinga naudoti galinius lizdus.

Išmanioji televizija

Išmanioji televizija leidžia patogiai valdyti televizoriaus funkcijas ir naudotis programėlėmis bei internetinėmis pasaugomis. Išmaniosios televizijos dėka galima dideliame televizoriaus ekrane patogiai žiūrėti „YouTube“ filmukus, „Netflix“ rodomus TV serialus ir filmus bei kitas programas. Daugelis išmaniųjų televizorių turi programėlių parduotuves, kuriose galima įsigyti ar nemokamai parsisiųsti įvairių programėlių bei žaidimų.

Vienas iš išmaniosios televizijos siūlomų funkcijų – galimybė perduoti išmaniojo telefono transliuojamą vaizdą į didelį televizoriaus ekraną. Taip pat galėsime bendrauti su draugais socialiniuose tinkluose (pvz., „Facebook“) arba „Skype“ pokalbių programa.

Išmaniųjų televizorių galimybės šiek tiek skiriasi, nes įvairūs gamintojai naudoja skirtas operacines sistemas:

– TIZEN. Ji diegiama „Samsung“ išmaniuosiuose televizoriuose.

– „Android TV“. Šią operacinę sistemą savo įrenginiuose naudoja „Philips“ ir „Sony“.

– „WebOS“. Operacinė, kurią rasime LG išmaniuosiuose televizoriuose.

 

Komentarai

COMMENTS