Ar verta liūdėti dėl nykstančio ausinių lizdo?

Ar verta liūdėti dėl nykstančio ausinių lizdo?

„iPhone 7“ pasirodymas tarp muzikos mėgėjų sukėlė sprogusios bombos efektą. Iš telefono „dingo“ ausinių kištukas! Ką ši revoliucija reiškia mums, paprastiems vartotojams?

Istorija sukasi ratu. 1998 m. „Apple iMac“ buvo pirmasis kompiuteris, neturėjęs tuomet visuotinai naudoto 1,44 MB talpos diskelių įrenginio. 2008 m. „MacBook Air“ atsikratė ne ką mažiau reikalingo CD/DVD diskų skaitytuvo. Todėl 2016 m. paskelbtas „Apple“ nuosprendis ausinių kištukui sukėlė dar vieną vartotojų nepasitenkinimo bangą, bet nieko nenustebino. Ši kompanija nebijo radikalių sprendimų, kuriuos priima anksčiau už daugelį konkurentų. Laikas parodė, kad bent jau iki šiol ji buvo teisi. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šį kartą „Apple“ nebuvo pirmoji – ausinių lizdo neturinčius telefonus jau siūlo ir kiti gamintojai, pavyzdžiui, „Motorola“.

Kam reikalingas ausinių kištukas?

Ausinių kištukas buvo sukurtas labai seniai. Nuo 1910 m. jis buvo naudojamas telefonų komutavimo stotyse, kurios sujungdavo pašnekovus rankiniu būdu. Vėliau jį „pasiskolino“ garso įrangos gamintojai, o galiausiai lizdas su kištuku atkeliavo ir į mobiliuosius telefonus.

Nors telefonas yra skaitmeninis įrenginys, tačiau ausinės ir garsiakalbiai supranta tik analoginius signalus. Todėl telefonas priverstas skaitmeninę garso informaciją paversti analoginiu srautu, kuris laidu keliauja į ausines. Šią užduotį atlieka analoginis skaitmeninis keitiklis (angl. DAC).

Analoginis signalas jautriai reaguoja į elektroninius triukšmus, o telefonas – vienas didžiausių tokio triukšmo skleidėjų. Todėl inžinieriams tenka spręsti beveik neišsprendžiamą užduotį – pabandyti izoliuoti keitiklį ir ausinių laidą nuo aplink siaučiančios elektroninės audros. Jiems tai pavyksta visai neblogai, tačiau efektyvūs sprendimai brangiai kainuoja ir užima daug vietos nuolat mažėjančiuose telefonų korpusuose.

O kodėl DAC ir garso stiprintuvo neperkėlus į pačias ausines. Tuomet galėtume į jas perduoti aplinkos poveikiui atsparų skaitmeninį signalą, o telefone atsilaisvinusią vietą panaudotume talpesnei baterijai? Tokį triuką jau senokai naudoja belaidės „Bluetooth“ ausinės, tačiau panašiai veikiantys laidiniai įrenginiai pasirodė tik šiemet. Jie turi „Lightning“ arba „USB Type-C“ jungtis.

ausys_3

Tradicinėms ausinėms skirto adapterio kištuke įmontuotas skaitmeninis analoginis keitiklis (DAC)

Naujosios ausinių jungties privalumai

Dalį jau išvardijome – paprastesnė telefono konstrukcija, patikimesnis garso informacijos perdavimas. Muzikos kokybė priklauso tik nuo ausinių, todėl pirkėjas gali pats pasirinkti, koks modelis jam skamba geriausiai. Be to, pigesnių ausinių gamintojams atsiveria galimybė diegti naujoves, kurios iki šiol buvo prieinamos tik aukščiausios klasės ausinėms. Geriausias pavyzdys – aplinkos triukšmo slopinimo technologija.

ausys_1

Norint vienu metu klausytis muzikos ir krauti telefoną, vieno adapterio gali nepakakti!

Naujosios jungties trūkumai

Juos neabejotinai pajus seną kištuką turinčių ausinių savininkai. Norint jas prijungti prie telefono, teks pasirūpinti specialu adapteriu, kurio viduje įmontuotas DAC keitiklis. Kaip tik tokį dabar gauna kiekvienas „iPhone 7“ telefono pirkėjas. Norint vienu metu klausytis muzikos ir krauti telefoną, vieno adapterio gali nepakakti! Vis dėlto šie nepatogumai nėra tokie baisūs, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugelis vartotojų mielai renkasi naujosios kartos belaides ausines, kurioms nereikia jokio ausinių kištuko. „Bluetooth“ ausinės gerokai atpigo ir geba atkurti kokybišką garsą. Ruošdami šį GIDĄ išbandėme ir atrinkome geriausius modelius.

Komentarai

COMMENTS