Andrius Tapinas: norėjau būti Valinskas!

Andrius Tapinas: norėjau būti Valinskas!

Andrius Tapinas gerai pažįstamas televizijos žiūrovams ir „Facebook“ vartotojams. Pernai populiarių laidų vedėjas įkūrė „Laisvės TV“ – nepriklausomą, nekomercinę televiziją, kuri savo laidas rodo per „YouTube“ ir yra išlaikoma pačių žiūrovų. Šį projektą taip pat finansiškai remia TECHNORAMA bei kiti verslo atstovai, kuriems rūpi Lietuvos žiniasklaidos ateitis. A. Tapinas mums papasakojo apie savo darbą televizijoje, jos ateitį ir atskleidė „Laisvės TV“ planus.

 

Televizijoje dirbate jau 20 metų. Kas jus į ją atvedė?

Arūnas Valinskas, o tiksliau – noras būti Arūnu Valinsku. Mano paauglystės laikais jis vedė labai populiarų televizijos žaidimą „Taip ir Ne“, ir aš, dar mokykloje būdamas, patekau į tą žaidimą, dalyvavau, o tada labai užsimaniau dirbti televizijoje. Aišku, tai buvo toks truputį jaunatviškas įsivaizdavimas, kas tai yra televizija, ir jis, beje, niekur nedingsta iki šių dienų: jauni žmonės, kurie dabar stoja į žurnalistiką arba ateina darbintis, irgi turi iliuzijų, kad čia yra labai lengvas ir malonus darbas.

Man labai pasisekė, kad reikėjo pereiti per visus įmanomus laiptelius – nuo „bičo“, kuris nešioja operatoriui iš paskos jo krepšį, iki žurnalisto padėjėjo ir žurnalisto. Ne taip, kaip dabar dažnai pasitaiko, kai koks nors jaunas žmogus staiga įšoka į ekraną ir jam taip susisuka galvelė, kad jis nebesupranta, jog tai yra absoliučiai laikinas dalykas. Televizijoje ilgai išsilaiko tik žurnalistai, o gražūs veidai keičiasi kaip kaleidoskope.

Mano pirmasis rimtesnis darbas buvo vadinamojoje televizijos kalvėje – „Labame ryte“, kur tu keliesi ketvirtą ryto. Pavasarį su paukščiukais labai smagu keltis, žiemą, kai už lango –25 °C, – visiška kančia. Man ten pakako vienų metų! Dabar žiūriu į vedėjus, kurie „varo“ po penkerius ar šešerius metus, ir stebiuosi – kaip jums užtenka sveikatos! Nes ten visas tavo gyvenimas sukasi tik apie darbą. Darbas diktuoja, kada eini miegoti, kada keliesi, kada tu dar esi gyvas, ar turėsi laiko socialiniam gyvenimui.

Toks buvo startas. Bet aš visą laiką norėjau vesti kokį nors intelektinį žaidimą, kaip jau sakiau, – būti A. Valinsku. Ir po 16 metų bandymų, siūlymų, konkursų ir pilotinių versijų man pagaliau tai pavyko. Per visą laiką prisiklausiau daugybės argumentų, kodėl toks projektas neveiks, tačiau baigėsi jau trečiasis „Auksinio proto“ sezonas, reitingai – puikūs. Tai pati žiūrimiausia LRT laida.

Kaip televizija pasikeitė per tuos du dešimtmečius?

Nepaisant visos kritikos, televizija toli nuėjo į priekį profesionalumo prasme. Tai, ką galėdavome leisti anksčiau, dabar sau jau nebeleidžiame. Bet klasika išliko, ir tai turbūt yra televizijos stiprioji ir silpnoji vieta tuo pačiu metu. Yra klasikiniai žanrai, kurių tu negali atsisakyti, jeigu nori būti televizija.

Besikeičiant technologijų pasauliui, televizija pasikeitė tik kosmetiškai. Atsirado kamerų, dronų, virtualioji realybė – daug visokių dalykų, bet tai yra tik išorė, o televizijos esmė liko ta pati.

Viso pasaulio televizijos kartoja tuos pačius laidų formatus, ir jau dešimtmetį nematome naujų idėjų, kurios pakeistų žaidimo taisykles. Manau, kad televizija pati sau kiša koją, nesugebėdama savęs išrasti iš naujo, kai šalia auga labai rimtas konkurentas, kuris po truputį lenda į televizijos daržą. Aš kalbu apie „YouTube“.

Seniau TECHNORAMOS pirkėjai dažnai mėgdavo pasigirti, kad nebežiūri televizijos. Dabar apstojo, nes tai pasidarė lyg ir savaime suprantamas dalykas. Kokią auditoriją šiandien pritraukia tradicinės televizijos?

Auditorija sensta. Tai rodo visi tyrimai. Televizijos bando daryti kažkokius žingsnius, suvokdamos, kad jų auditorija pamažu nueis ir jos nebebus kam pakeisti. Anksčiau skirtingų kartų žiūrovai turėdavo savo laidas: vyresnieji žiūrėjo „Atgimimo bangą“, mūsų karta – „Taip ir Ne“, o vaikai – „Teletabius“. Dabar taip nėra. Skirtingos amžiaus grupės renkasi ne skirtingas laidas, o skirtingus informacijos nešėjus.

Didžiausios pasaulyje reitingų agentūros „Nielsen“ duomenys rodo, kad televizija per penkerius metus prarado net 40 proc. 18–24 metų amžiaus žiūrovų. Vyresnėse amžiaus grupėse kritimo procentai mažesni, tačiau ir ši auditorija pamažu traukiasi. Ir tik tarp 55 metų bei vyresnių žmonių televizija išlieka populiari, netgi stebimas nedidelis augimas. Ši grupė išlieka ištikima pulteliui, „Panoramai“ ir „Vakaro žinioms“. Aišku, kad po 10 metų, kai ši auditorija pasitrauks, jos vietoje nebeliks nieko.

 

O ką televizijos reklamos užsakovai mano apie tokią nemalonią tendenciją?

Lietuvoje reklamos davėjai yra labai inertiški, ir ta inercija kol kas gelbėja televiziją, kuri vis dar yra pagrindinis reklamos nešėjas. Galbūt interneto žiniasklaida sau pakenkė, kai iš reklamos padarė šiukšlyną ir ja elementariai perkrovė naujienų portalus. Jie patys sau turėtų padėkoti už tai, kad pusė žmonių dabar blokuoja interneto reklamas.

Susiklosčiusi padėtis yra patogi visoms pusėms, tiek televizijoms, tiek reklamos davėjams, tiek jos planuotojams. Televizijos reklamos srautas vis dar yra aktyvus, tačiau pažiūrėkime, kas ten yra reklamuojama. Dominuoja produktai, skirti mažesnes pajamas gaunantiems ir vyresniems žmonėms. Tai vaistai ir visokios akcinės prekės.

Manau, kad šią tendenciją matysime dar gana ilgai. Niekada nedrįsčiau prognozuoti televizijos mirties, ji turi tikrai nemažus raumenis. Jai teks išrasti save iš naujo, bet kol kas nematau labai rimtų pastangų tai padaryti. Lietuviškos televizijos bando atgauti prarastą auditoriją, kurdamos „YouTube“ klonus: „LNK Go“, „TV3 Play“, „LRT Mediateka“.

Akimirkos iš laidos „Laikykitės ten“ filmavimo

Bet ar tai nėra ta pati inercijos apraiška? Juk klonai niekada nebus geresni už originalą.

Televizijos klonuoja formą, veikiantį mechanizmą ir paverčia jį neveikiančiu. Vienintelis tokių projektų tikslas – nesidalyti reklamos pinigais su „YouTube“. Technine prasme – tai akmens amžius.

Kiekvienas bandęs žiūrėti televizijos transliacijas bent vienoje iš trijų minėtų vietų žino, kiek nervų ir pastangų tai kainuoja. Televizijos kartoja tą pačią interneto portalų klaidą: sukiša neįsivaizduojamus reklamos kiekius ir bergždžiai bando perlaužti vartotoją, kurį „YouTube“ jau įpratino po 6 sekundžių nutraukti bet kokį jam neįdomų klipą.

 

Gal televizijos neturi kitos išeities. Juk įrašus, kuriuos jos įkelia į „YouTube“, pasižiūri vos dešimtys žiūrovų?

Taip yra todėl, nes jos krauna viską, kas papuola, ir įsivaizduoja, kad „YouTube“ yra šiukšlių dėžė. Lygiai tas pats nutika ir su Valstybiniu turizmo departamentu, kuris daro klipus, sumeta juos bet kaip ir paskui stebisi surinkęs vos 164 peržiūras. Jeigu traktuoji „YouTube“ kaip šiukšlių dėžę, tai jis ir bus tau geriausia pasaulyje šiukšlių dėžė.

 

Įkūrėte „Laisvės TV“ kanalą, kuris veikia „YouTube“ ir yra išlaikomas pačių žiūrovų. Kaip kilo idėja išeiti į internetą ir kodėl ji atsirado taip vėlai?

Anksčiau internetinės televizijos projektui nebuvo laiko. Be to, įsivaizdavau, kad tam reikia labai rimtų investicijų, ir maniau, kad šią sferą netrukus užims naujienų portalai.

Kai pradėjo kurtis „Delfi TV“, nuoširdžiai galvojau, kad jie mes iššūkį televizijai ir nurungs ją kokybe bei peržiūrų skaičiumi. Tačiau „Delfi“ pasirinko ekonominį variantą: daug pigių ir paprastų įrašų, kurie mėnesio pabaigoje atneša tam tikrą peržiūrų skaičių. Tai saugus, patogus, galbūt ekonomiškai teisingas sprendimas.

Postūmiu išeiti į internetą tapo mano suaktyvėjimas visuomeninėje arenoje. Mat už jį teko sumokėti tam tikrą kainą. Prieš pat 2016 m. Seimo rinkimus sužinojau, kad mano laida dėl iki šiol man nežinomų priežasčių yra „patraukiama iš eterio“. Tai buvo lūžio momentas, kai galėjau arba nuleisti galvą ir toliau ramiai daryti tai, ką dariau, arba pradėti griauti barjerus.

Viskas vyko labai greitai, per mėnesį išgryninome idėją, ką norėtume toliau veikti. Nutarėme – darysime savo laidą „Laikykitės ten“. Apie tokį formatą jau seniai galvojau, tačiau jokia televizija juo nesusidomėjo. Visi sakė, kad politinė satyra yra pernelyg sudėtinga ir niekam neįdomi. Nusprendėme, kad laida bus finansuojama iš žiūrovų lėšų, o tada kilo natūralus klausimas – kam apsiriboti viena laida? Ar ne geriau iš karto formuoti ambicingą tikslą ir kurti televiziją?

Su „Laisvės TV“ projektu startavome pernai rudenį ypač palankiu metu, likus mėnesiui iki rinkimų. Tai buvo svajonių mėnuo, nes sekėsi viskas, kas tik galėjo sektis! Per pirmas kelias dienas subūrėme berods 3 tūkstančius žmonių, kurie sutiko mus paremti finansiškai. Visiems buvo įdomu, kas čia bus.

Pirmosios „Laikykitės ten“ laidos „YouTube“ surinko puikų peržiūrų skaičių, o tada prasidėjo cirkai… Žiniasklaidoje pasirodė kaltinimų, kad dirbame nelegaliai. Kiekvienas bandymas mus uždusinti, kol dar neatsistojome ant kojų, nuostabūs politikų pasisakymai ir mūsų rinkimų laidos kėlė dar didesnį susidomėjimą nauju projektu.

Paskui buvo turbūt įdomiausias momentas: pamatyti savo akimis, ar populiarumas bus tvarus. Juk daugelis skeptikų į akis tiesiai šviesiai sakė, kad mes išsisemsime, nusibosime savo rėmėjams ir su mažu biudžetu negalėsime kurti kokybiškų laidų.

Skeptikai pritilo dar gruodį. Neseniai užbaigėme sezoną ir galime daryti pirmąsias išvadas. Mūsų rėmėjų ratas gerokai peržengė 4 tūkstančių ribą ir dabar beveik nesikeičia, o surenkami pinigai leidžia formuoti dar ambicingesnius tikslus.

„Laisvės TV“ laidos filmuojamos visoje Lietuvoje. Pirmąjį sezoną ji užbaigė Klaipėdoje

„Laisvės televiziją“ išlaiko patys žiūrovai, remiantys jus per interneto platformą „Patreon.com“. Kuo ji ypatinga ir kaip veikia?

Pati sistema yra labai paprasta. Įsivaizduokite, kaip jūs prenumeruojate laikraštį… Teisingiau, kaip jūsų tėvai ir seneliai prenumeruodavo laikraščius, taip jūs prenumeruojate televiziją. Jūs prisiregistruojate „Patreon.com“ sistemoje, tampate mūsų rėmėju ir patys pasirenkate sumą, kokia norite remti „Laisvės TV“. Ši suma bus kiekvieno mėnesio pradžioje labai tvarkinigai nuskaitoma nuo banko kortelės.

Mėnesinės įmokos dydį nustato pats rėmėjas – nuo 1 iki 50 dolerių per mėnesį. Paramą galima nutraukti bet kuriuo metu. Už šiuos pinigus „Laisvės TV“ rėmėjai gauna šiokių tokių privilegijų, tačiau jos nėra didelės. Pavyzdžiui, jie gali pamatyti laidų įrašus diena anksčiau, dalyvauti diskusijose ir filmavimuose ir bendrauti su laidų kūrėjais per „Facebook“. Tai smulkūs dalykai, bet jie stiprina bendruomenę, ir akivaizdu, kad žmonės mus remia visai ne dėl jų.

Tuo panašumai su laikraščio ar žurnalo prenumerata ir baigiasi. Jeigu tu neprenumeruosi spaudos, tai jos ir neskaitysi, o jeigu neremsi „Laisvės TV“, tai vis tiek galėsi „YouTube“ matyti absoliučiai visas jos paruoštas laidas.

Krepšininkai skundžiasi, kad sunku žaisti, kai tenka klausyti 3 milijonų trenerių, o ar lengva kurti televizijos kanalą, turint bemaž 5000 prodiuserių?

Iš vienos pusės, sunku, iš kitos pusės – tas atgalinis ryšys turbūt buvo didžiausias šokas po 20 metų televizijoje. Nes televizijoje tu darai ir darai. Padarai blogai, išsikviečia programų direktorius ir sako, kad blogai padarei. Komercinėje televizijoje, ypač nuskriaudus kokį nors reklamos davėją, gali išsikviesti ir kitas kabinetas… Bet realiai tu niekada nežinai, patiko tavo laida žiūrovui ar ne.

Aišku, būdavo kažkokių atsiliepimų. Ypač kai atsirado socialinė erdvė. Tačiau televizija iš esmės lieka visiškai vienpusis dalykas. Užbaigi laidą, įkeli į serverį ir pamiršti.

Persikėlus į internetą pasitiko teigiamų ir neigiamų atsiliepimų srautas, kuris iš pradžių mane net pribloškė. Žiūrovai ir rėmėjai nieko nevynioja į vatą ir viską išsako tiesiai į akis. Dabar mes turime keturias ar penkias vietas, kur jie gali skelbti savo nuomonę.

Aš ir kiti laidų kūrėjai skiriame labai daug laiko bendraudami su žmonėmis ir atsakydami į jų klausimus. Smagu matyti, kad jie tam tikra prasme jaučiasi šio projekto akcininkais. „Žiauriai“ malonu, kad jie nuoširdžiai už jį serga.

Diskusijos gali įsiplieksti dėl pačių įvairiausių klausimų: vieniems nepatinka vedėjo apranga, gestai ar juokai, kiti kritikuoja už naujas laidas, kurios jiems asmeniškai nėra įdomios.

Manau, kad pamažu plečiantis ir įvairėjant „Laisvės TV“ auditorijai tokių dalykų tik daugės. Tačiau svarbiausia kalbėtis, aiškintis ir ieškoti bendrų taškų.

 

Kai kurie kritikai sako, kad su kukliu „Laisvės TV“ biudžetu neįmanoma sukurti kokybiškos televizijos. Kaip manote, ar jie teisūs?

Rėmėjai kas mėnesį mums suneša kiek daugiau nei 16 tūkstančių dolerių, todėl kitų televizijų ir „Laisvės TV“ biudžetai – tai absoliučiai nepalyginami dydžiai. Tačiau konkuruoti su jomis laidų kokybe galime užsimerkę, su viena už nugaros užrišta ranka ir kukliomis finansinėmis galimybėmis. Todėl kad Lietuvos televizijų laidų lygis yra labai žemas. Net geriausi prodiuseriai laikosi principo „padaryti, kad sueitų“, nes žiūrovas daugiau nereikalauja.

 

Kaip televizijos žmogus jaučiasi „YouTube“? Juk čia yra savi didvyriai: PewDiePie, kuris tiesiog žaidžia ir komentuoja įvairius kompiuterinius žaidimus, turi daugiau nei 55 milijonus sekėjų, o štai labai sėkmingu laikomas amerikiečių CBS nacionalinio televizijos projektas „Late Late Show“ – „vos“ 10 milijonų.

„YouTube“ – tai socialinė žiniasklaida, ir čia labai svarbus tarpžmogiškas ryšys. Asmenybė visada bus patrauklesnė už didelę ir blogą korporaciją. Kitas dalykas, kad „YouTube“ kūrėjai duoda turinį „čia ir dabar“, o daugeliui televizijos žvaigždžių tai tik papildoma platforma, tarsi koks nors pakartojimus be perstojo sukantis kanalas. Jų pagrindinis užsakovas yra televizija, ir žiūrovai tai gerai jaučia.

„YouTube“ dabar dominuoja labai jaunas žiūrovas, kuriam televizijos vardai nedaug ką sako. Pats įdomumas bus ateityje, kaip ši auditorija, gimusi ir užaugusi kartu su „YouTube“, pradės bręsti ir keistis. Ji negali nesikeisti, nes dabartiniai žaidimų transliacijų „fanai“ užaugs, taps studentais, pradės domėtis politika, ekonomika ir neišvengiamai diktuos sąlygas žiniasklaidai.

PewDiePie – didžiausia „YouTube“ žvaigždė. Iš kaimyninės Švedijos kilęs „jūtūberis“ turi daugiau nei 55 mln. prenumeratorių!

„YouTube“ nuolat keičiasi, atsiranda naujų dominuojančių žanrų, į „topus“ netikėtai iškyla žaidimų, kelionių, maisto ar grožio kanalai, o po tam tikro laiko juos visi pamiršta. Kas lemia pokyčius – auditorija ar „YouTube“ algoritmai?

„YouTube“ priklauso didžiulei korporacijai, turinčiai aiškius tikslus. Jis siekia pelno. Statyti ant „YouTube“ kortos lygiai taip pat rizikinga, kaip kurti savo politinę karjerą „Facebook“ bendruomenės pagrindu. Kas bus, jei vieną dieną ten viskas pasikeis?

Norint žaisti šioje lygoje, reikia suvokti, kad kaip kiekviename pasaulyje, čia yra savi dievai, kurie kontroliuoja tavo likimą. Jei anksčiau jie buvo neapčiuopiami, jais buvo galima tikėti arba netikėti, tai interneto erdvėje dievų vardai yra visiems žinomi: „Google“, „Amazon“ ir „Facebook“. Jie kontroliuos situaciją taip, kaip jiems yra reikalinga, tačiau jie visi yra priklausomi nuo vieno dalyko – turinio. Manau, geriausias priešnuodis visiems algoritmų pokyčiams – sava bendruomenė.

 

Ar Lietuva jau atrado „YouTube“ ir kaip vertinate lietuviško turinio kūrėjus?

Laisvės TV“ per pusę metų išlipo į dešimtą vietą tarp visų lietuviškų „YouTube“ kanalų. Tai parodo, kad niša yra visiškai neužpildyta. Mūsų tikslas iki šių metų pabaigos surinkti 75 tūkstančius prenumeratorių, o per kitus metus žiūrovų bazę išauginti iki 100 tūkstančių.

 

Kokia „Laisvės TV“ ateitis?

Mūsų tikslas – tapti lietuvišku „Vice“ analogu, kuris darytų įvairias laidas, skirtas pačioms įvairiausioms žiūrovų grupėms Manau, kad šiek tiek sustiprėjusi „Laisvės TV“ po savo sparnu galėtų priglausti kitus kūrėjus ir tapti daugiakanaliu tinklu su savu programų direktoriumi, prodiuseriais, profesionaliais operatoriais ir specialistais, kurie galėtų patarti ir išmokyti „YouTube“ žmones kurti populiarias, aukštos kokybės laidas. Po tokiu skėčiu galėtų burtis „jūtūberiai“, kurie šiandien galbūt dar tik galvoja apie tokią karjerą, domisi dokumentika, humoru, daro įvairius socialinius projektus.

„Laisvės TV“ ateitis labai priklausys nuo to, ar atsiras verslo atstovų, kurie, kaip TECHNORAMA, sutiks finansiškai padėti šiam projektui. Bendruomeninis rėmimo modelis – „žiauriai“ geras dalykas, jis motyvuoja ir užtikrina atgalinį ryšį. Tačiau esame labai maža rinka ir visiems akivaizdu, kad patekdami į populiariausių viso pasaulio „Patreon.com“ projektų trisdešimtuką pasiekėme ne tik rėmimo lubas, bet ir apskritai išsiurbėme deguonį iš kambario, nepalikdami vietos kitiems lietuviškų projektų kūrėjams.

Aišku, mūsų rėmėjai į „Laisvės TV“ bendradarbiavimą su komercinėmis struktūromis žiūri šiek tiek įtariai. Todėl labai svarbu aiškinti, kur eina surinktos lėšos. Kol mes galėsime parodyti, kad gaunamus pinigus sudedame ne į prašmatnius „Tesla“ automobilius, o viską investuojame į turinį bei jo kokybę, tol turėsime gerokai atlaidesnį žiūrovų požiūrį ir rėmėjų pritarimą.

„Vice“ – populiarus „Youtube“ kanalų tinklas. Jis pasakoja apie kultūrą, visuomenę, politiką ir rodo žmonių gyvenimą pačiuose įvairiausiuose pasaulio kampeliuose

Ar įsivaizduojate, kaip atrodys „YouTube“ po kelerių metų?

Manau, „YouTube“ kūrėjai ir toliau ieškos naujų būdų, kaip patekti į žiūrovo akiratį. Aš labai tikiu mobiliosiomis technologijomis. Vis daugiau žmonių nebeprisiriša prie vietos ir laiko.

Analizuodami „Laikykitės ten“ žiūrovų apklausos rezultatus pamatėme, kad šią laidą žmonės žiūri absoliučiai visur: namuose, darbe, pietų pertraukų metu, kelionėse, sporto klubuose, nuobodžiose paskaitose. Akivaizdu, kad ateityje auditorija taps dar mobilesnė.

Be to, manau, kad didelės žiniasklaidos korporacijos pagaliau pradės „YouTube“ erdvėje konkuruoti turiniu. Aš jau dabar matau, kaip jos pasiima po savo sparnu tai vieną, tai kitą populiarų interneto kūrėją.

„YouTube“ per artimiausius trejus ketverius metus turi potencialą pradėti „valgyti“ tradicines televizijas ir pervilioti didelius reklamos davėjų pinigus. Be to, į nugarą kvėpuoja „Facebook“ su savo vaizdo įrašų platforma. Tikiu, kad „Laisvės TV“ šioje pokyčių aplinkoje taip pat atras deramą vietą.

Komentarai

COMMENTS